kaulliga

×káulliga sf. (1) 1. R, N žr. kaulligė: Raiši, akli, kaulliga sergą Ns1840,1. Kaulliga sirgdamas, nei stovėti, nei eiti negalėjo Kel1881,31. 2. scom. sergantis kaullige: Kaulliga yra tai tas, kursai nevaldo sąnarių kūno savo srš.